Vidmanto Valio regbio akademijos stovykla Kaltanėnuose atrodo pilna įvairių veiklų ir struktūros, kas leidžia vaikams tiek sportiškai tobulėti, tiek praleisti laiką linksmai ir aktyviai.
Pirmoji diena buvo labai organizuota: vaikai įsikūrė, susipažino su stovykla ir taisyklėmis, pasiskirstė komandomis bei paskyrė kapitonus. Svarbiausias akcentas buvo saugumas, kas yra labai svarbu tokiose stovyklose.
Treniruotės, kurių metu buvo lavinama kamuolio valdymo technika, buvo pagrindinė fizinė veikla. Po pirmos treniruotės vaikai atsipalaidavo maudydamiesi, o po pietų laukė antroji treniruotė ir žaidimai. Dienos pabaigoje komandos turėjo galimybę kūrybiškai prisistatyti ir pelnyti taškus už savo pasirodymus. Ši veikla skatino komandinį darbą ir kūrybiškumą.
Vakare, prieš einant miegoti, telefonų surinkimas užtikrino, kad vaikai pailsėtų ir nesėdėtų prie ekranų per naktį. Stovyklos dienotvarkė buvo subalansuota tarp fizinės veiklos, laisvo laiko ir socialinių veiklų, suteikiant vaikams galimybę ir pramogauti, ir mokytis.
Antrosios dienos rytas stovykloje prasidėjo nelengvai – vaikus teko žadinti anksti, o budėtojai, naudodami megafoną ar garsiakalbį, užtikrino, kad visi stovyklautojai atsikeltų ir pasiruoštų mankštai. Nors diena prasidėjo sunkiai, toliau laukė įdomi ir aktyvi programa.
Po rytinės mankštos ir vienos treniruotės, kurios buvo mažiau nei pirmąją dieną, stovyklautojai leidosi į 8 km žygį aplink ežerą. Žygis buvo ne tik fizinis iššūkis, bet ir smagi nuotykių kupina patirtis. Vaikai turėjo atlikti įvairias užduotis, tokias kaip draugo nešimas ir pernešimas per kliūtis, mįslių įminimas pertraukėlių metu, o taip pat ir grybų rinkimas kelyje. Nors buvo planuota žygį užbaigti per 5 valandas, vaikai nustebino visus, įveikdami jį per 3,5 valandos. Žygio metu jie taip pat galėjo atsigaivinti ežere, kas tik dar labiau sustiprino jų patirtį.
Vakare vaikai leidosi į dar vieną nuotykį – „šernų gaudymą“ miške. Nors realių šernų sugaudyti nepavyko, jų kriuksėjimas ir šurmulys miške sukūrė tikrą nuotykių atmosferą. Vaikai pasakojo, kad matė šernus ir bandė juos sugauti, nors tai galėjo būti daugiau vaizduotės vaisius. Šio vakarinio nuotykio metu treneris kartu su vaikais dalinosi istorijomis ir nuotykiais, taip sustiprindamas bendravimą ir bendrystės jausmą.
Ši diena stovykloje buvo kupina įvairių iššūkių, nuotykių ir linksmybių, palikdama vaikams neišdildomus įspūdžius.
Trečioji diena stovykloje buvo ypatinga – vaikai leidosi į ekskursiją, kur aplankė senovinės bitininkystės muziejų Stripeikiuose, esantį Aukštaitijos nacionaliniame parke. Šis muziejus, įkurtas 1984 metais bitininko Broniaus Kazlo, supažindino vaikus su bičių gyvenimu, medaus išgavimo procesu ir avilių struktūra. Didžiulį įspūdį paliko susitikimas su vietiniu bitininku, kuris parodė raudonai pažymėtą bičių motinėlę ir net leido vaikams ją palaikyti. Tai buvo unikali patirtis, nes motinėlė nesugėlė nė vieno vaiko, suteikdama drąsos ir džiaugsmo.
Po muziejaus lankymo vaikai galėjo atsipalaiduoti, pasisupti ant sūpynių ir pasivaikščioti po muziejaus teritoriją. Ekskursija tęsėsi aplankant garsius krašto objektus, tokius kaip Ladakalnis ir Ginučių vandens malūnas, kur vaikai linksmai praleido laiką, maudėsi po kriokliais ir plaukė pasroviui. Be to, stovyklos virėjos surengė skanius pietus su ypatingu grybų padažu, pagamintu iš vaikų surinktų grybų.
Ekskursijos metu vaikai taip pat aplankė „Paukščių kaimą“, kur turėjo galimybę susipažinti su įvairiais paukščiais ir vietiniais gyvūnais. Kai kurie vaikai net pasigalynėjo su ožiukais ar pasivaržė su stručiais, suteikdami dar daugiau linksmų akimirkų.
Nors dėl užsitęsusios ekskursijos antroji treniruotė buvo praleista, vaikai grįžo į stovyklavietę kupini įspūdžių ir skubėjo prie upės atsigaivinti. Po vakarienės laukė dar viena įdomi veikla – vakaro šokiai, kur komandos turėjo šokti pagal projektoriaus rodomą vaizdą. Tai buvo puikus būdas užbaigti dieną, pilną naujų žinių, nuotykių ir bendrystės.
Ketvirtoji diena stovykloje buvo kupina įprastos veiklos ir įspūdingų nuotykių. Po dviejų įprastų treniruočių, vakare stovyklautojai leidosi į ypatingą užduotį – lobio paiešką. Ši veikla buvo suorganizuota taip, kad vaikai, vadovaudamiesi užuominomis, turėjo keliauti po įvairias vietas, ieškodami sekančios užuominos, kol galiausiai rastų paslėptą lobį.
Pirmoji užuomina buvo paslėpta stovyklavietėje prie upės, kurią radę, vaikai galėjo tęsti paiešką. Kiekviena sekanti užuomina vedė juos vis toliau, pradedant nuo miestelio „VIADOS“ kolonėlės, tada į vietinę sodybą, o vėliau per miestelį iki vietos, kur anksčiau jie gaudė „šernus“. Įspūdžiai sustiprėjo, kai tamsa apgaubė aplinką, ir vaikai, vadovaudamiesi paskutine užuomina, turėjo surasti seną tvartą. Ši vieta jiems buvo pažįstama, nes pro ją dažnai eidavo į Aibės parduotuvę.
Pasiekus tą tamsų ir paslaptingą tvartą, vaikai susidūrė su netikėta kliūtimi – pasislėpusiais vietiniais „baisuoliais“, kurie stengėsi juos išgąsdinti ir saugojo lobį. Nepaisant baimių ir iššūkių, vaikai įveikė visas kliūtis ir galiausiai rado lobį. Tai buvo nuostabi pergalė, ir grįžę į stovyklą, jie pasidalino rastą lobį po lygiai, taip užbaigdami dieną su dideliu pasitenkinimu ir džiaugsmu.
Ši diena ne tik sustiprino vaikų komandinius įgūdžius, bet ir suteikė jiems galimybę patirti tikrą nuotykių jaudulį, kurį jie dar ilgai prisimins.
Penktoji diena stovykloje buvo gana panaši į ketvirtą, tačiau vakaras buvo ypatingas dėl smagių ir įtraukiančių žaidimų salėje. Vaikai susirinko dalyvauti įvairiuose komandiniuose žaidimuose, kurie pareikalavo ir fizinio aktyvumo, ir sumanumo.
Pirmasis iššūkis buvo surasti 10 šaukštų užrištomis akimis, kas sukėlė daug juoko ir entuziazmo tarp dalyvių. Vėliau vyko pagalvių mūšis – dar viena linksma ir azartiška veikla. Po to komandos dalyvavo balionų sprogdinimo varžybose: kiekvienas komandos narys turėjo prisipūsti balioną, nubėgti iki žymeklio, atsisėsti ant baliono ir jį susprogdinti, o tada greitai grįžti atgal, kad kiti komandos nariai galėtų tęsti užduotį.
Be to, komandos pradėjo sudėlioti Lietuvos vyčio dėlionę. Tačiau šią užduotį teko atidėti kitai dienai, nes pirmosioms komandoms dėliojimas užtruko ilgiau nei planuota. Vakaro metu buvo dar daug kitų žaidimų, kurie užtikrino, kad visos komandos įsitrauktų ir linksmai praleistų laiką.
Ši diena stovykloje, nors ir įprasta dienos metu, vakare suteikė vaikams daug džiaugsmo ir komandinės dvasios, pabrėždama bendradarbiavimo ir draugystės svarbą.
Šeštoji diena stovykloje buvo ypatinga, nes ji buvo laisva nuo treniruočių ir pilna nuotykių. Visa diena buvo skirta baidarių plaukimui, kuris tapo dar įspūdingesnis, kai prie vaikų prisijungė ir jų tėveliai, trigubai padidindami dalyvių skaičių. Tai sukūrė ypatingą atmosferą, kurioje visi galėjo mėgautis gamta ir aktyvia veikla.
Plaukimo metu, pusiaukelėje, stovyklautojai sustojo papietauti. Juos pasitiko karšta sriuba, vištienos kepsneliai ir kompotas, o norintys galėjo papildomai pasistiprinti. Po skanių pietų, vaikai galėjo atsigaivinti upėje, kurioje, nors srovė buvo stipri, tėveliai ir treneris pastatė užtvarą, kad vaikai galėtų saugiai maudytis. Plaukiant atgal, vaikai susidūrė su maža kliūtimi – teko lipti iš baidarės ir ją prastumti, tačiau ši nedidelė užduotis tik pridėjo dar daugiau smagumo.
Grįžus į stovyklavietę, laukė rungčių vakaras, kuriame stovyklautojai mėgino įvairias linksmas užduotis. Viena iš jų buvo savo avalynės mėtymas į kubilą, o kita – vandens pylimas užrištomis akimis į draugo laikomą kibirėlį, pasikliaujant tik klausa.
Vakarui atėjus, vaikai susirinko prie upės pasitikti Neptūną ir jo padėjėjus. Kai pasirodė mėlyni ir žali dūmai, vaikai pradėjo šaukti apie matomus fakelus kitoje upės pusėje, tačiau prižiūrėtojas paragino juos pašaukti Neptūną. Netrukus pasirodė raudoni dūmai, o su jais ir valtis su Neptūnu bei jo padėjėjais. Atplaukę į krantą, Neptūnas ir jo palyda vedė visus link paplūdimio, kur įvyko ritualinis šokis, priesaika ir „nuodėmių nuplovimas“ maudantis upėje. Ši ceremonija suteikė vaikams daug džiaugsmo ir įspūdžių.
Po ceremonijos visi norėjo nusifotografuoti su Neptūnu ir jo padėjėjais, todėl vakaras baigėsi bendromis nuotraukomis, po kurių stovyklautojai, kupini įspūdžių, grįžo į stovyklavietę ir ruošėsi miegui. Ši diena paliko daug įsimintinų akimirkų tiek vaikams, tiek jų tėveliams.
Sekmadienis stovykloje buvo ramesnis, tačiau jame vis dar jautėsi emocijos po intensyvios ir įsimintinos savaitės. Vaikai buvo pavargę po daugybės veiklų, todėl diena prasidėjo ramiai, be skubos. Prieš paskutinę treniruotę stovyklautojai pradėjo krautis savo daiktus ir tvarkyti kambarius, ruošiantis grįžimui namo.
Paskutinėje treniruotėje vyko ne tiek sportinė veikla, kiek įvairūs žaidimai, kurie suteikė vaikams galimybę dar kartą smagiai praleisti laiką kartu. Tai buvo puikus būdas atsisveikinti su stovykla ir užbaigti aktyvų savaitės etapą.
Po treniruočių atėjo svarbiausias momentas – taškų suvestinės ir apdovanojimų ceremonija. Pirmąją vietą iškovojo „ŽYGŪNAI“ komanda, surinkusi 20 taškų. Antroje vietoje liko „ĄŽUOLAI“ su 17 taškų, trečiąją vietą užėmė „GRIGIŠKĖS“ su 16 taškų, o ketvirtąją vietą pelnė „BAČKOS“ komanda, surinkusi 15 taškų. Visi dalyviai buvo apdovanoti medaliais ir gardumynais, taip užbaigiant šią nuostabią stovyklos savaitę.
Vaikai padėkojo darbuotojams už jų rūpestį ir organizuotą programą, o po apdovanojimų ceremonijos visi stovyklautojai iškeliavo namo, prisiminę visas patirtas akimirkas ir nuotykius. Ši stovykla buvo kupina džiaugsmo, iššūkių ir naujų draugysčių, kurias vaikai tikrai dar ilgai prisimins.
Norime nuoširdžiai padėkoti visiems, kurie prisidėjo prie šios nuostabios stovyklos sėkmės. Ypatingą padėką skiriame tėveliams Petrui ir Vaidai už tai, kad rūpinosi inventoriaus nuvežimu ir parvežimu. Taip pat dėkojame visiems tėveliams, kurie atvyko į stovyklą, plaukė kartu su vaikais baidarėmis ir atvežė vakarui vaišių, taip prisidėdami prie bendros smagios atmosferos.
Esame dėkingi Justui už puikią plaukimo priežiūrą ir atsakingą vadovavimą – jis užtikrino saugumą plaukdami, rodė kelią ir sustojimo vietas pietums, taip pat nukreipė plaukiančius į ežerą, kai reikėjo užbaigti maršrutą. Dėkojame ir savanoriams, kurie padėjo treneriui prižiūrėti iš galo plaukiančius vaikus, užtikrindami, kad visi saugiai pasiektų tikslą.
Norime nuoširdžiai padėkoti Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centro direktoriui Kęstučiui Lisauskui už visapusišką pagalbą ir puikias sąlygas, kurias jis suteikė mūsų stovyklai. Jo dėka galėjome sklandžiai organizuoti visas veiklas, jis užtikrino, kad turėtume visas reikiamas priemones ir padėjo organizuoti edukacijas, kurios buvo itin vertingos vaikams. Nuoširdus Jam AČIŪ!
Taip pat dėkojame mūsų puikioms virėjoms, kurios kasdien ruošė skanų maistą vaikams. Jos pasirūpino, kad niekam netrūktų valgio, ir visada buvo pasirengusios papildyti lėkštes tiems, kurie norėjo pakartoti. Jų dėka vaikai ne tik buvo sotūs, bet ir patenkinti, todėl nuoširdžiai dėkojame už jų darbą!
Norime nuoširdžiai padėkoti ir Vilniaus miesto savivaldybei už paramą mūsų stovyklai. Dėka savivaldybės paskelbto projekto ir dalinio finansavimo, tėveliams buvo suteikta galimybė už prieinamą kainą išleisti savo vaikus į vasaros stovyklą. Ši parama leido daugeliui vaikų patirti nuostabius nuotykius, įgyti naujų įgūdžių ir praleisti laiką gamtoje su bendraamžiais. Esame dėkingi Vilniaus miesto savivaldybei už tai, kad prisidėjo prie šios prasmingos iniciatyvos ir padėjo sukurti nepamirštamą vasaros stovyklos patirtį vaikams.
Labai džiugu girdėti teigiamus atsiliepimus iš tėvelių, kad vaikams labai patiko stovykla. Tai didžiausias mūsų darbo įvertinimas. Su nekantrumu laukiame kitos vasaros ir naujų stovyklos nuotykių!
Vaikų vasaros stovykla Kaltanėnuose. VIDEO Nr.1 ir Nr.2
Vaikų vasaros stovykla Kaltanėnuose. Foto albumai